„Sodiname“

Andrius Macenis: Kaip gauti sodinukų nemokamai?

Yra tokios galimybės prisikasti medžių, kurie neturi perspektyvos augti ir pasmerkti mirčiai.

1. Kelių apsaugos zonose augantys medžiai ne miško žemėje tik su savivaldybės leidimu:
II. KELIŲ APSAUGOS ZONOS
3.1. Kelių apsaugos zonų pločiai priklausomai nuo kelio reikšmės yra:
3.1.1. magistralinių kelių po 70 metrų;
3.1.2. krašto kelių po 50 metrų;
3.1.3. rajoninių kelių po 20 metrų;
3.1.4. vietinės reikšmės kelių po 10 metrų.
7. Kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatytąja tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą.
2. Miško žemėje sodmenų kasimas įmanomas tik gavus girininko leidimą.
Teisė naudoti laukinę augaliją
6. Valstybinėje žemėje kirsti kadagius; imti miško paklotę; lupti žievę nuo medžių ir krūmų (šaltekšnių ir gluosnių); rauti medžių bei krūmų šaknis; pjauti nendres, medžių ir krūmų (išskyrus šaltalankių) šakeles; šienauti miško žemėje; kasti medžių ir krūmų savaiminukų sodmenis bei puskrūmius ir krūmokšnius; išdėstyti avilius ir bitides galima suderinus su žemės, miško ar vandens telkinių savininku, valdytoju ar naudotoju.
3. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje
Čia taip įdomiai parašyta. apie kasimą nieko neužsimenama, bet, manau, būtų reikalingas leidimas, nes kirsti (tai logiškai mąstant ir iškasti) prie geležinkelio augančius tik su geležinkelių valdytojo arba želdinius eksploatuojančios įmonės rašytiniu leidimu:
III. GELEŽINKELIO KELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONA
8.3. geležinkelio želdinių apsaugos zona kaimo vietovėse yra 25 metrų pločio juostos abipus viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelio ir prasideda 20 metrų nuotoliu nuo kraštinių kelių ašių.
9. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai negali būti aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio.
10. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelio naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelio taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Geležinkelio apsaugos zonoje, nurodytoje 8.1 punkte, iki geležinkelio želdinių apsaugos zonos ribos ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai (įskaitant ir augančius vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose), keliantys pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir neatlyginant želdinių vertės.
13. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelių valdytojo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
13.1. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, vykdyti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
13.2. tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
13.3. sodinti ir kirsti medžius bei krūmus;
13.4. įrengti pervažas;
4. Elektos linijos apsaugos zonoje tik su ESO leidimu galima kasti.
VI. ELEKTROS LINIJŲ APSAUGOS ZONOS
18. Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:
iki 1 kV  – po 2 metrus;
6 ir 10 kV – po 10 metrų;
35 kV – po 15 metrų;
110 kV – po 20 metrų;
330 ir 400 kV – po 30 metrų;
750 kV – po 40 metrų.
19. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro.
20. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama:
20.1. statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus;
20.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus;
20.3. sodinti arba kirsti medžius ir krūmus;
20.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje);
20.5. rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras.
21. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama:
21.1. įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių;
21.2. sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas;
21.3. įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius;
21.4. įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus;
21.5. užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų;
21.6. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją;
21.7. sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose).
22. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai.
Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių.
5. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių linijose
Jei žiūrėti paraidžiui, tai virš dujotiekio galima kasti be leidimų su sąlyga jei nebus kasama giliau kaip 30 cm, tačiau, manau, geriau yra visuomet kreiptis į įmonę ir gauti sutikimą kasti medelius, nurodant, kad nebus kasama giliau kaip 30 cm (bet jei žiūrėt kiek į ilgalaikę perspektyvą – tai liks duobės, kuriose vėl augs, tada vėl kasi dar giliau, todėl tuo pagrindu gali jie neduot leidimo):
VII. MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ IR NAFTOTIEKIŲ BEI JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS 
26. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama:
26.1. statyti pastatus ir įrenginius;
26.2. sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus;
26.3. sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas;
26.4. krauti į stirtas šieną ir šiaudus;
26.5. įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius;
26.6. skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;
26.7. įrengti girdyklas, kapoti bei pjaustyti ledą;
26.8. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles;
26.9. vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;
26.10. vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą;
26.11. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;
26.12. perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus;
26.13. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;
26.14. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius;
26.15. ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;
26.16. mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;
26.17. deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius;
26.18. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro.
6. Dujotiekių apsaugos zonoje nėra draudžiama kirsti medžių, leidžiama kasti iki 30 cm, tai darau išvadą, kad galima kasti medžius tačiau dėl viso ko bent jau pasiteirauti el. paštu ar telefonu būtų gerai ar tikrai mes teisingai suprantam – ir šiaip visada yra geriau kreiptis į įmonę ir gauti leidimą arba jos rašytinį atsakymą, kad leidimas nereikalingas:

IX. DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOS
35. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, kuri priskirta prie dujotiekio apsaugos zonos. Iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis – po 2 metrus abipus vamzdyno ašies.
Dujų reguliavimo punkto apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šio punkto sienas.
36. Dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama:
36.1. statyti pastatus ir įrenginius;
36.2. sandėliuoti statybines medžiagas ir konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti gruntą;
36.3. rengti lauko stovyklas, kurti laužus;
36.4. užtverti ir užversti kelius prie dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių;
36.5. sodinti medžius ir krūmus;
36.6. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro;
36.7. atidaryti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių) duris ir atidengti liukų dangčius, užversti juos;
36.8. daryti geologines nuotraukas, atlikti paieškas, geodezinius ir kitus tyrinėjimus, kasti duobes ir imti grunto pavyzdžius;
36.9. griauti, rekonstruoti ir remontuoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali užversti dujotiekio tinklus ir įrenginius, arba statinius, kuriuose įrengti dujotiekio tinklai ir įrenginiai.
Šiuos darbus galima atlikti iš anksto susitarus su įmone, kuriai nuosavybės teise priklauso šie tinklai ir įrenginiai;
36.10. užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus;
36.11. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus ir druskų skiedinius, išskyrus tuos atvejus, kai druskų skiediniais žiemą laistomi automobilių keliai.
Kitas paminėtinas aspektas, kur yra draudžiama net paprastai kasti:
XLIX. VANDENTIEKIO, LIETAUS IR FEKALINĖS KANALIZACIJOS TINKLŲ IR ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS 
198. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama:
199.2. sodinti medžius ir krūmus, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis;
199.3. melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;
199.4. kasti ir lyginti gruntą; 

Prašymo pavyzdžiai dėl savaiminukų kasimo

Pavyzdinis prašymas dėl leidimo kasti savaiminius sodmenis išdavimo

Remiantis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, prašau leisti kasti medelių savaiminukų sodmenis (bendras kiekis apie 150 pušelių) valstybiniame Baičių miške vieškelio Baičiai – Gedminai pakelėje (iki 2.5 m atstumu nuo kelkraščio) bei po aukštos įtampos linija, kuri kertą pastarajį vieškelį. (šiose vietose medeliai neturi perspektyvos užaugti į visaverčius medžius). Priede pridedu žemėlapyje pažymėtas vietas, kuriose norima kasti sodmenis. Atsakymą siųsti el. paštu.
PRIEDAS: Planuojamos sodmenų kasimo vietos (1 psl.)

Parašykite komentarą